tikulis

tikùlis, -ė smob. (2) Srv, Všk, Krč malon. vartojamas vištas ar viščiukus šaukiant: Tik tik, tikuliùkai, tikuliùkai, tikučiai! Sml. Tik tik tik, tikulė̃lės mano, tikulė̃lės! (apie vištas) Kp. Tik tik tikùlis mano, tikùlis! Kp. Paskaĩtai tikuliukùs, maž kur vienas nusprogo Prng.